© Artuma, 2012 Nr.5

Vygantas MALINAUSKAS

Santuoka – teisë ir prigimtis

Seime ir visuomenëje vykstant diskusijai apie ðeimos sampratà bei reikalà keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijà, pasigirdo balsø, kad nereikëtø „suplakti“ teisiniø ir prigimtiniø dalykø: t. y.  santuokos, kuri, kai kuriø manymu, yra teisinis institutas, ir tëvystës bei motinystës, kuri kyla ið prigimties. Nors Konstitucijoje yra kalbama apie prigimtines teises bei laisves, apie jas uþsimenama ir viename kitame ástatyme, iki dabar prigimtinës teisës samprata Lietuvos teisinës minties nëra plaèiau iðplëtota ir diskutuojama.

Lietuvoje iki ðiol nëra daug teisininkø, kurie giliau suvoktø, kas yra prigimtinë teisë. Manau, pagrindinë prieþastis – nuo sovietmeèio inertiðkai teisininkus rengianèiose mokyklose tebedëstoma prigimtinës teisës karikatûra. Taip pat teisiniame màstyme gaji samprata, jog teisë yra tik tai, kas paraðyta ástatymuose. Prigimtinë teisë daþnai tapatinama tik su þmogaus teisëmis, kurias jis ágyja gimdamas. Taèiau toks siauras poþiûris neatskleidþia, nei kas ið tiesø yra prigimtinë teisë, nei kas yra þmogaus prigimtis.

Tuo tarpu þmogaus prigimtis yra ne tai, kuo jis gimsta, bet tai, kuo jis gali tapti (jei gyvens pagal prigimtá). Prigimtinë teisë kaip tik ir stengiasi apsaugoti ir uþtikrinti tvarkà visuomenëje, kuri ágalintø þmogø gyventi ir vystytis pagal savo prigimtá. Pasakymu, kad siûlomas Konstitucijos keitimo variantas suplaka teisinius ir prigimtinius dalykus, lyg perðama mintis, jog Konstitucija turi kalbëti ne apie prigimtinius, bet tik apie teisinius dalykus. Taèiau ið tiesø Konstitucijoje yra minima daug dalykø, kurie priskirtini prie þmogaus prigimties sferos ir kurie yra saugomi Konstitucijos, pavyzdþiui: asmuo, orumas, nuosavybë ir t. t. Nuosavybë yra prigimtinë teisë ne todël, kad þmogus gimsta kaþkà turëdamas, o todël, kad, neturëdamas jokios nuosavybës, negalëtø gyventi savo prigimtá atitinkanèio gyvenimo.

Ar santuoka yra prigimtinis, ar teisinis institutas? Pastaruoju metu þiniasklaidoje pasirodo tekstø, skleidþianèiø mità, kad santuokà kaip vieðà ðeimos kûrimo institutà XII a. sugalvojo Katalikø Baþnyèia. Lyg vestuviø nebûtø buvæ senovës Judëjoje, Romoje, Graikijoje, Japonijoje ar net pagoniðkoje Lietuvoje. Santuoka yra prigimtinë institucija ne todël, kad jà palaikanti Baþnyèia vadovaujasi prigimtine teise, o todël, kad vyro ir moters santuoka atitinka kiekvieno vaiko prigimtiná poreiká turëti vienas kitam ásipareigojusius tëtá ir mamà. Kad tai suprastum, visai nebûtina bûti kataliku ir tikinèiu. Todël nesuvokiamas pasakymas, kad santuoka yra teisinis dalykas, o tëvystë ir motinystë – prigimtinis. Kaip ir nesusipratimas yra teigti, jog prigimtinæ teisæ pripaþásta ir ja vadovaujasi tik religingi þmonës.

Na, o jei kam ádomi Baþnyèios nuomonë dël to, ar santuoka yra teisinis ar prigimtinis dalykas ir ar tik krikðèionims skirtas ðis institutas, galime þvilgtelëti á Katalikø Baþnyèios katekizmo 1603 paragrafà: „Paðaukimas santuokai yra áraðytas paèioje ið Kûrëjo rankø iðëjusiø vyro ir moters prigimtyje. Santuoka nëra grynai þmoniø iðrasta institucija, nors per daugelá amþiø skirtingose kultûrose, visuomeninëse struktûrose ir dvasinëse sanklodose labai ávairavo. Ši ávairovë neturi palikti uþmarðtyje bendrø ir pastoviø santuokos bruoþø. Nors ðios institucijos orumas ne visur vienodai aiðkiai matomas, vis dëlto visose kultûrose daugiau ar maþiau suvokiama santuokinio ryðio didybë, nes ‘paskiro asmens ir þmoniø bei krikðèioniø visuomenës gerovë yra itin glaudþiai susijusi su sutuoktiniø ir ðeimos bendruomenës klestëjimu’.“

Siûlomas LR Konstitucijos 38 straipsnio keitimo variantas, kalbantis ir apie santuokà kaip ðeimos kûrimo pagrindà, ir apie tëvystæ bei motinystæ, ið kuriø kyla ðeimos ryðiai, nesuplaka teisiniø ir prigimtiniø dalykø, bet stengiasi apsaugoti ðeimos prigimtinæ struktûrà – tà, kuri sukuria geriausià aplinkà kiekvienam vaikui augti ir vystytis pagal savo prigimtá.

LR Konstitucijos 38 straipsná dabar siûloma pakeisti, papildyti ir iðdëstyti taip:
Šeima yra visuomenës ir valstybës pagrindas.
Šeima sukuriama sudarius santuokà.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Šeima taip pat kyla ið motinystës ir tëvystës.
Valstybë saugo ir globoja santuokà, ðeimà, motinystæ, tëvystæ ir vaikystæ.
Valstybë registruoja santuokà, gimimà ir mirtá. Valstybë pripaþásta ir baþnytinæ santuokos registracijà.
Sutuoktiniø teisës ðeimoje lygios.
Tëvø teisë ir pareiga – auklëti savo vaikus dorais þmonëmis ir iðtikimais pilieèiais, iki pilnametystës juos iðlaikyti.
Vaikø pareiga – gerbti tëvus, globoti juos senatvëje ir tausoti jø palikimà.